Skuodo mūšio vieta

Luknių kaimo laukuose, apie 6 kilometrai į pietvakarius nuo Skuodo (tada jis priklausė Ceklio žemei), 1259 m. įvyko Skuodo mūšis, nuskambėjęs per visą Europą: jame žemaičiai, vadovaujami karo vado Algmino, sumušė Livonijos ordino kariuomenę, kurioje tarnavo riteriai iš įvairių Europos šalių. Kuldigos (Goldingen) komtūras Bernhardas von Harenas, prisivijęs su grobiu grįžtančius žemaičius, Skuodo laukuose bandęs jiems pastoti kelią. Bet jo vadovaujama kariuomenė susirėmimo su žemaičiais metu buvo visai sumušta. Mūšyje žuvo 33 riteriai ir didelė dalis Livonijos kariuomenės pusėje kovojusių kitų karių. XVI a. Livonijos kronika nurodo, jog tąsyk prie Skuodo žuvo 1 500 Ordino kariuomenės karių. Šie faktai, anot šių dienų istorikų, yra kiek perdėti.

Pergalė prie Skuodo dar daugiau drąsos suteikė patiems žemaičiams. Jie stipriau ėmė priešintis Ordinui. Kovodami su juo, po metų Durbės mūšyje žemaičiai šventė dar didesnę, Pabaltijo šalių istorijoje dar reikšmingesnę pergalę.

Skuodo mūšio vieta Skuodo rajono gyventojų rūpesčiu 1998-2003 m. paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais. 1999 m. mūšio vietoje pasodintas ąžuolynas.