Puodkalių piliakalnis

Tai vienas didžiausių piliakalnių Lietuvos-Latvijos pasienyje, pasiekiamas Skuodo-Daukšių keliu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.

Piliakalnis įrengtas Bartuvos kairiajame ir Erlos dešiniajame krante, jų santakoje esančiame kyšulyje. Aikštelė beveik apskrita, kraštuose supiltas puslankio formos pylimas. Jo žemėjantys galai anksčiau juosė visą aikštelę, o išorinis šlaitas leidžiasi į priešpilį.

Piliakalnis ir priešpilis apardyti arimų, duobių, pylimo dalis nukasta, priešpilio griovys beveik užlygintas. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais. 650 m į vakarus nuo piliakalnio yra IX-XIII a. kapinynas, kuriame mirusieji buvo laidojami sudeginti. 1975 m. jį kasinėjo I. Jablonskis, kasinėjimų metu rasta ietigalių, darbo įrankių, papuošalų, geriamojo rago apkalas, apžiestos keramikos dirbinių šukės. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Piliakalnis gyvas ir šiandien, čia vyksta įvairios seniūnijos šventės.