Skuodo dvarvietė

1568 m. karalius Žygimantas Augustas Skuodo dvarą su visu miesteliu už nuopelnus padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Iš pradžių dvaras buvo nedidelis, laikui bėgant jis labai išaugo. Plėtėsi prekyba su Rytprūsiais, o per juos – ir su tolimesniais kraštais.

1625 m. vedybų keliu Skuodo dvaras, kaip kraitis atiteko kitiems garsiems Lietuvos didikams – Sapiegoms, kurie dvarą valdė iki 1831 m. Už sukilimo prieš Rusijos carinę valdžią palaikymą, dvaras iš Sapiegų buvo nusavintas ir perduotas kariuomenės reikmėms. Dvaro pastatai buvo pritaikyti kareivinėms, todėl daug kartų keitė savo pirminę funkciją bei architektūrinį vaizdą, tad vargu ar dabartinė jų išvaizda primena Sapiegų ar dar ankstesnius laikus. 1918 m. dvaro rūmuose buvo įsteigta Skuodo gimnazija, kuri veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo šiame pastate veikė muzikos mokykla, kultūros, turizmo skyrius, o nuo 1992 m. čia įsikūrė Skuodo muziejus, kuris atviras lankytojams iki šiol. Šiuo metu dvaro komplekso teritorijoje išlikę trys pastatai – dvaro rūmai, kumetynas ir pravoslavų cerkvės pastatas. Buvusiame kumetyne įsikūrusi vietinio laikraščio redakcija. Prieš tai, iki 1963 m. čia veikė Skuodo miesto kultūros namai. Netoli kumetyno išlikę buvusio ūkinio pastato pamatų fragmentai. Kompleksas ir jame esantys statiniai turi apsaugos statusą, įtraukti į Kultūros vertybių registro sąrašą. Dvaro teritoriją supa senų medžių parkas, kurį puošia medinės skulptūros, pasivaikščiojimo takeliai.

Skuodo dvaro teritorija (muziejaus, redakcijos, pravoslavų cerkvės pastatai) paskelbta nekilnojamuoju kultūros paveldu.