Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Istoriškai Šatės žinomos nuo 1534-ųjų metų. 1568 m. Žygimantas Augustas Šates kartu su Grūstės apskrities žemėmis dovanojo J. Chodkevičiui.
Pirmoji, medinė, bažnyčia Šatėse pastatyta 1670 m. Jono Volskio pastangomis, 1690 m. bažnyčiai dovanoti trys valakai žemės. Metams bėgant, bažnyčia gerokai aptręšo. Antroji Šačių bažnyčia, taip pat medinė, pastatyta 1771 m. kunigaikščio Aleksandro Sapiegos lėšomis šv. Jono Krikštytojo garbei. 1851 m. įkurta parapija. Bažnyčiai priklausė klebonijos pastatai, šalia buvo ir parapijos namai.
Dabartinė mūrinė, dvibokštė bažnyčia pradėta statyti 1881 m. klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir baigta 1885 m., ją konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Bažnyčios statybai Pagramantės kaime buvo surasta molio, ten pat degtos plytos ir vežimais vežtos į Šates. Bažnyčioje – trys altoriai: didysis, pastatytas 1891 m. ir du šoniniai, pastatyti 1904 ir 1906 m., Masalskio gamybos 17 balsų vargonai, keturiolika meniškų stacijų – Kristaus gyvenimo stočių, sakykla.
Dešiniajame bažnyčios bokšte yra trys varpai: 320 kg sveriantis didysis, vidurinis ir mažasis. Tame pačiame bokšte yra signaturkos varpelis.
Aplink bažnyčią – šventorius, aptvertas akmenine tvora su šešiais geležiniais vartais.
Šatiškiai iš kartos į kartą perduoda prisiminimus apie vyskupo M. Valančiaus apsilankymą Šačių bažnyčioje. Vieni pasakoja, kad vyskupas labai baręs šatiškius vyrus, kad jie girtuokliauja. Kiti, kad vyskupas meldęsis verkdamas, kad vyrai pagaliau susiprastų ir nebegirtuokliautų.
Šačių bažnyčia kartu su parapijiečiais padėjo 1863-iųjų metų sukilimo dalyviams, kuriuos aprūpindavo maistu, rūbais, pinigais, slėpė sukilėlius.
1897 m. lapkričio 2 d. į vieną bažnyčios bokštą trenkė žaibas, bokštas pakrypo į šoną, tad jo remontui reikėję išleisti tūkstantį tuometinių rublių.
