Šilalės kūlis ir mitologiniai akmenys

Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje, gamtos paminklas. Jo aukštis virš žemės paviršiaus 3,66 m, ilgis – 7,48 m, plotis – 5,48 m, didžiausia apimtis – 18,33 m. Riedulį sudaro granitas, vadinamas rapakiviu. Padavimas pasakoja, kad po juo miega vėjo sūnus.

Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, per kurias Šilalės kaimo link vedė kūlgrinda – akmenų grindinys. Šalia kūlio apie XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru.

Apie 35 m į rytus nuo Didžiojo kūlio guli pirmasis akmuo su plokščiadugniu dubeniu. Pilkšvai rusvo granito viršuje iškaltas 32 cm skersmens ir 10-11 cm gylio dubuo. 1970 m. tirdama akmens aplinką, Lietuvos istorijos instituto ekspedicija nustatė, kad akmuo buvo apdėtas mažesniais akmenimis, šalia jo buvo kūrenama ugnis, rado molinių puodų šukių. Manoma, akmuo buvo lankomas ir po Žemaitijos krikšto.

Antrasis akmuo su plokščiadugniu dubeniu yra 160 m į pietus nuo pirmojo. Akmuo yra 1,5 m ilgio, 1,2 m pločio, 43 cm aukščio. Viršutinės plokštumos krašte yra 23×23 cm dydžio, 14 cm gylio dubuo.

Senesni žmonės atsimena, kad apie šią vietą augęs ąžuolynas, o dar senesniais laikais dabartinio Šilalės kaimo vietoje buvusi žemdirbių gyvenvietė. Pamiškėse iki šiol randami akmenų aptvarai bei iš laukų surinktų akmenų krūsnys.