Lenkimų Šv. Onos bažnyčia ir Simono Daukanto motinos kapas
Pirmąją medinę bažnytėlę Lenkimų kaime 1680 m. pastatė patys ūkininkai. 1717 m. Skuodo savininkas kunigaikštis Kazimieras Jonas Sapiega dovanojo šiai bažnyčiai valaką žemės. 1780 m. Lenkimų ir aplinkinių kaimų gyventojai savo lėšomis pastatė naują mūrinę bažnyčią, kuri 1848 m. parapijiečių lėšomis rekonstruota. Bažnyčia stačiakampio plano, vienbokštė su apside. 1881 m. ją konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Bažnyčiai suteiktas Šv. Onos titulas, joje yra trys drožinėti altoriai.
Bažnyčios šventoriuje stovi akmenų ir plytų mūro varpinė, pastatyta XIX a. Iki 1941 m. čia stovėjo dar ir medinė stulpinė atviro tipo varpinė su dvišlaičiu stogeliu. Joje buvę trys varpai. Per gaisrą varpinė sudegė, o suskilęs didysis varpas buvo pakabintas bažnyčios bokšte. 1991 m. varpas buvo perlietas, jį 1993 m. pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Išlikę ir vidurinysis bei mažasis varpai, įtraukti į saugomų objektų sąrašą. Dabar bažnyčioje įrengti elektriniai varpai.
Lenkimų bažnyčios šventoriuje yra Simono Daukanto motinos kapas su XIX a. pirmosios pusės lietuvišku tekstu, kurį parašė S. Daukantas. Antkapio akmenį parūpino sūnus Simonas, akmuo kaldintas Petrapilyje. Jame Simonas iškaldino šiuos žodžius (rašyba dabartinė): „Čia ilsis Dievuje užsnūdusi Kotryna Orintaitė, pirma Stanislovienė Jaušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo ir kentėjo didžius vargus, rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 buvo gausiame mūšyje po Liepoja lygiai su vyru ir trimis dieveriais. Dievas jai buvo davęs penkias dukteris ir du sūnu, regėjo savo vaikų vaikus. Turėdama 90 metų amžiaus savo, persiskyrė su šiuo svietu m. 1847 lapkričio mėnesio 9 dieną, auštant, palikusi šiame pasaulyje bevargstančius dvi dukteri ir sūnų, kurie raudodami savo meilingos ir išmintingos motinos minavonei tą akmenį padėjo”. Iškaltame įraše pažymima, kad S. Daukanto motina daug kentėjo (jos vyras su penkiais svainiais žuvęs netoli Rygos, gindamas tėvynę). Likusi našlė, Daukantienė rūpestingai auklėjo vaikus ir du iš jų išleido į aukštuosius mokslus.
