Puokės akmuo

Tai didžiausias akmuo Lietuvoje. Jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, sveria apie 680 tonų, jo forma primena smailėjantį laivo denį. Akmenį į Barstyčių apylinkes atvilkęs ledynas ištirpo prieš 13-14 tūkst. metų. Akmuo sudarytas iš feldšpatų ir kvarco, jame yra žėručio ir retųjų mineralų. Akmens gimtinė – Fenoskanijos uolynas Skandinavijoje, Kolos pusiasalio ir Karelijos teritorijoje.

Apie 1956 m. melioratoriai ėmė dairytis į Puokės kaime, vienos sodybos sodo pakraštyje nedideliu plokščiu apskaldytu paviršiumi iš po žemės prasikišusį akmenį. 1957 m. melioratoriams iš vieno šono plačiai ir giliau įsikasus, paaiškėjo, kad tai besąs labai stambus riedulys, tūnantis raudonai rudame riedulingame priemolyje. Tačiau dar ilgoką laiką šis riedulys pragulėjo pusiau atkastas duobėje, kurioje nuolat laikėsi subėgęs kritulių vanduo. Melioratoriams padedant, riedulys buvo atkastas, kad lankytojai galėtų šią žemyninių ledynų atvilktąją dovaną apžiūrėti iš visų pusių.

Puokės akmuo guli nusausintame lauke, prie jo auga daug beržų, kitų medžių, įrengta automobilių, apžvalgos aikštelės. Ant akmens galima užlipti specialiomis kopėtėlėmis.Puokės akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. 1964 m. šis riedulys paskelbtas geologiniu paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.

Prie šio akmens vyksta tradicinės folkloro šventės, kiti renginiai, jį lanko turistai, gamtos mylėtojai.