Kivylių dvaras
Dvaro istorija glaudžiai siejasi su Simono Daukanto giminės šaka – S. Daukanto vyriausioji sesuo Anastazija Daukantaitė 1829 m. ištekėjo už Kazimiero Kaunackio ir išvyko gyventi į Kivylių kaimą. Čia iki 1910 metų buvo saugomi istoriko Simono Daukanto rankraščiai ir knygos, kitas palikimas. Dvaras suklestėjo apie 1923 m., kai jame šeimininkavo daktaras Ferdinandas Kaunackis. Pavyzdingai tvarkomame ūkyje buvo įveista olandų veislės galvijų, įrengta bekonų auginimo stotis, laikyta retesnių rūšių naminių paukščių. Tuomet Kivylių dvaras buvo vienas stambiausių Kretingos apskrities dvarų, ūkinis ir kultūrinis centras su pirmąja privačia ligonine dabartiniame Skuodo rajone. 1929 m. prieš žemės reformą atlikto dvaro pastatų aprašymo duomenimis, dvarvietėje buvę 17 pastatų: gyvenamasis namas (rūmas), klėtis, ligoninė ir prie jos pristatyta pieninė, tvartas, arklidė, kiaulininkas, pirtis, kalvė, kumetynas ir prie jo daržinėlė, daržinė, kita daržinė už upės, daržinė (cepelinas), tvartas už upės, gyvenamasis namas (veršininkas), daržinė (kalno). Pastatai buvę mediniai, tik ligoninė – raudonų plytų. Pavyzdiniame F. Kaunackio ūkyje apie 1928-1932 m. lankėsi pats prezidentas Antanas Smetona. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu į Kivylius buvo užsukęs Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis.
Daugelis dvaro pastatų buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą, šių dienų sulaukė tik vienas gyvenamasis namas.
Spėjama, kad išlikęs gyvenamasis namas pastatytas apie 1840 metus. 1990 m. svarstyta pastatą restauruoti ir pritaikyti kultūrinėms reikmėms. 1994 m. Amerikoje gyvenančio gydytojo Ferdinando Vytauto Kaunackio rūpesčiu sodybos kieme pastatytas stogastulpis. Apie 2010 metus dvarą įsigijo privatus asmuo, suremontavo pastatą, sutvarkė aplinką, prikėlė jį kultūriniam gyvenimui. 2013 m. čia įvyko pirmasis, jau tapęs tradiciniu, Valstybės dienos minėjimo renginys.