Apuolės piliakalnis
Apuolės piliakalnis, apimantis apie 4 ha plotą, stūkso Luobos ir Brukio upelių santakoje, netoli Apuolės kaimo. Manoma, kad ten buvo kuršių žemės centras ir sostinė. Tikėtina, kad šioje vietoje apsilankęs Ansgaras buvo vienas pirmųjų misionierių, įžengusių į Lietuvos žemę. Jo kelionę ir Apuolės pilies puolimą 853-854 m. savo kronikoje „Šv. Ansgaro gyvenimas“ aprašė Brėmeno vyskupas Rimbertas. Apuolės pilis ir gyvenvietė yra pirmoji rašytiniuose istorijos šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Apuolės piliakalnis datuojamas I tūkst. pr.– XIII a., šią vietovę ne kartą puldinėjo vikingai. Pirmieji žygius pradėjo danai, vėliau – norvegai, o labiausiai įsigalėjo švedai. Dėl priešų antpuolių ir gaisrų piliakalnis buvo ne kartą stiprintas.
Remiantis archeologų tyrinėjimais, piliakalnio pylimas buvo supiltas per kelis kartus. V a. įtvirtinimai sudegė ir buvo rekonstruoti. Pilies kieme būta 4×4,5 m dydžio šulinio rentinio iš beržinių ir uosinių rąstų, palei pylimą stovėjo stulpinės konstrukcijos pastatai skeltų lentų sienomis ir stogais. Į pilį vedė 3,5 m pločio vartai, kurių šonus rėmė po keturis medinius stulpus.
Šiuos įtvirtinimus aštuonias dienas nesėkmingai bandė įveikti vikingai – pylimo viršutiniame sluoksnyje aptikta apie 70 skandinaviškų strėlių antgalių. Pilį gynęs įspūdingai didelis gynėjų skaičius – net 15 000. Po aštuonias dienas nuo ryto iki vakaro trukusios kovos apgulti pilies gynėjai kuršiai pasiūlė taikos derybas ir išsipirko: sumokėjo laiku nesumokėtą duoklę, atidavė prieš metus iš danų pagrobtą turtą, 30 įkaitų, be to, po pusę svaro (apie 180 g) nuo kiekvieno pilyje buvusio žmogaus.
1887 m. piliakalnį, kaip kuršių pilį Apulia, lokalizavo E. Volteris ir J. Deringas. Kad kuršių Apulia yra būtent Apuolė Skuodo rajone, pagrindė S. Daukantas. 1928-1931 m. jį tyrinėjo Eduardas Volteris ir švedų archeologai, 1931-1932 m. – Vladas Nagevičius, 1986 m. tyrė mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Ilgus dešimtmečius Stokholmo muziejaus archyvuose saugoti mūsų šaliai priklausantys 1931 m. kasinėjimų archeologiniai radiniai 2009 m. rugsėjo mėnesį grąžinti Lietuvai į Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejų.
Piliakalnis 2009 m. nukentėjo nuo juodųjų archeologų.
Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 6 ha plote, yra papėdės gyvenvietė, apie 300 m į šiaurę Luobos dešiniajame krante yra II-XIII a. senkapis. Tai rodo šioje vietoje buvus didelį administracinį centrą.
Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, daugiausia ąžuolais, gerai prižiūrimas, čia vyksta kasmetinis Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, kitos edukacinės programos.
2019 m. piliakalnis pritaikytas turizmui: sutvarkyti pėsčiųjų takai, pastatyti suolai, informaciniai stendai, atlikti kiti pagal projektą numatyti darbai.
